Šviesa augalams yra labai svarbi, nes organinės medžiagos augale susidaro tik šviesos periodu. Augalų augimas vyksta dėl fotosintezės. Todėl galima sakyti, kad optimalių sąlygų sudarymas daigams auginti – tai optimalių sąlygų sudarymas fotosintezei. Taip pat svarbu subalansuoti oro ir substrato temperatūrą.

Pirmoji sąlyga, kad sėkmingai vyktų fotosintezės procesas – ryški šviesa ir ilgas jos periodas. Kad daigai gerai augtų ir vystytųsi, reikia užtikrinti tinkamą jų apšvietimą. Temperatūra, tręšimas, laistymo dažnis, net vėdinimo intensyvumas priklauso nuo apšvietimo lygio. Esant intensyviam apšvietimui, spartus daigų augimas ir intensyvi fotosintezė vyksta, kai oro temperatūra siekia 20–25 ^oC. Kartu daigai turi būti tolygiai aprūpinami vandeniu, maisto medžiagomis, turi būti gera oro apykaita.

Žema temperatūra tamsiu paros metu tokia pat svarbi daigų augimui ir sveikatingumui, kaip ir aukšta temperatūra esant intensyviam apšvietimui. Tinkamomis sąlygomis daigai auga tartum ant mielių. Jeigu maitinamasis plotas yra pakankamas, daigai būna sveiki ir tvirti. Jeigu kurio nors veiksnio trūksta, pristabdoma fotosintezė, o kartu ir augimas. Pvz., jeigu trūksta kurio nors elemento, tinkamas apšvietimas neatstos jo trūkumo. Pašalinus šį trūkumą, bus subalansuotos augalų augimo sąlygos, tada daigai augs sparčiai.

Jeigu daigų augimą limituojantis veiksnys yra temperatūra, toks disbalansas turi ir teigiamų pusių. Intensyvus apšvietimas ir žema temperatūra yra teigiamas derinys. Fotosintezės intensyvumas tuomet sumažėja, tačiau yra optimalus santykis tarp fotosintezės ir kvėpavimo: iki 90 proc. medžiagų sunaudojama biomasei kurti. Esant žemai temperatūrai ir intensyviam apšvietimui, stipriau vystosi daigų šaknys.

Jeigu nėra galimybių išgauti intensyvų apšvietimą, visus kitus aplinkos veiksnius reikia derinti su mažesniu apšvietimu ir žemesniame lygyje. Šilumos ir drėgmės perteklius yra galimas esant intensyviam apšvietimui, o esant silpnam apšvietimui, daigams jis labai žalingas. Kai silpnas apšvietimas, oro temperatūra turi būti žema. Daigų augimas tuomet pristabdomas, tačiau išsaugoma jų kokybė.

Tarp apšvietimo ir daigų auginimo ploto yra atvirkštinė priklausomybė. Esant geram apšvietimui, galima augalus auginti tankiau, o esant silpnam apšvietimui, kad augalai neištįstų ir nebūtų silpni, daigams augti reikia daugiau vietos.

Kai susidaro aplinkos sąlygų disbalansas

Aplinkos sąlygų subalansavimas apsaugo nuo daugelio bėdų, tačiau nėra panacėja. Jeigu apšvietimas yra silpnas, o augalai jauni, tuomet jų masė yra nedidelė ir jie greitai žūva. Temperatūros ir drėgmės sumažinimas iki kritinės ribos tik sulėtina šį procesą.

Daigams augant dažnai susidaro toks aplinkos sąlygų disbalansas – temperatūra yra aukšta, o apšvietimas silpnas. Blogai ir tai, kad temperatūra išlieka aukšta ir tamsiu paros metu. Susiklosčius tokiai situacijai, rekomenduojama laistyti tik tiek, kad augalai galėtų tik išgyventi. Taigi limituojančiu veiksniu tampa drėgmė.

Kokia šio veiksnio prasmė? Esant drėgmės deficitui, lapų žiotelės yra uždarytos. Vadinasi, lapo ir aplinkos oro dujų apykaita vyksta sunkiai. Lapai beveik neišgarina vandens, kartu nutrūksta vandens apytaka augale ir į augalą nepatenka maisto medžiagos iš grunto. Į augalo lapą nepatenka nei fotosintezei reikalingas anglies dvideginis, nei kvėpavimui reikalingas deguonis. Taigi, visi veiksniai, išskyrus temperatūrą, yra palyginti žemo lygio, visi procesai augalo viduje prislopinti.

Kaip tokiomis sąlygomis auga daigai? Jie auga su pertrūkiais, t. y. auga tada, kai yra šviesu ir pakanka vandens. Tada atsidaro žiotelės ir prasideda fotosintezės procesas. Žiotelių užsidarymas – tai natūrali augalo reakcija į žemą grunto ir oro drėgmę. Žiotelės užsidaro gerokai anksčiau, negu pastebima, kad augalai pradeda vysti. Taip augalai didelę laiko dalį būna užsikonservavę: jie neauga, tačiau organinių medžiagų skilimas dėl kvėpavimo yra minimalus.

Jeigu negalima daugiau apšviesti ir išvengti aukštos temperatūros, vienintelė priemonė, kad daigai išgyventų – riboti laistymą. Drėgmės deficitas pristabdo augalo tįsimą, o organinių medžiagų skilimą pristabdo deguonies trūkumas. Tai vienintelė teigiama šios priemonės savybė. Daigų auginimo laikotarpis ištęsiamas, nukenčia jo kokybė. Laistymo apribojimas neturi įtakos daigų kokybei tik tada, kai jis yra trumpalaikis, o augalai jau yra paaugę. Ankstyvuoju augimo tarpsniu nors augalai ir nežūva, tačiau labai nukenčia jų kokybė. Todėl reikia kuo greičiau pakeisti šią situaciją (mažas apšvietimas ir aukšta temperatūra).

Grunto ir oro temperatūrų balansas

Kad augalai normaliai augtų ir būtų sveiki, reikia, kad grunto ir oro temperatūros režimai būtų tarpusavyje subalansuoti. Jeigu puodeliai, kuriuose auginami daigai, pastatyti ant žemės arba yra arti vėdinimo angų, substrato temperatūrai didelę įtaką daro aplinkos temperatūra. Augalų šaknys mėgsta šilumą. Kai substrato temperatūra būna žemesnė negu 15 ^oC, sulėtėja vandens ir maisto medžiagų pasisavinimas, nesivysto pridėtinės šaknys. Esant substrato temperatūrai 10–12 ^oC, šaknys nepasisavina fosforo ir sulėtėja kitų maisto medžiagų pasisavinimas. Jeigu šaknų zonoje žema temperatūra išlieka ilgą laiką, šaknys gali žūti. Lygiai taip šaknims pavojinga ir aukšta temperatūra – jos pradeda žūti, kai substrato temperatūra siekia 30 ^oC.

Atsižvelgiant į tai, ar augalai yra trumpos ar ilgos dienos, jiems reikia nevienodo šviesos periodo per parą.

• Žalumyninės daržovės, kopūstai, svogūnai – ilgos dienos augalai. Šviesos periodas turi trukti 15–17 val. per parą.
• Agurkai, baklažanai, paprikos, patisonai, moliūgai – trumpos dienos augalai. Jiems reikia 10–13 val. šviesos periodo per parą.
• Pomidorai yra neutralūs dienos ilgumui, tačiau kai kurių veislių pomidorai yra trumpos dienos augalai. Optimalus šviesos periodas augalams per parą yra 16 val., o minimalus – 8–10 val

PAGRINDINĖS REKOMENDACIJOS

Geriausios sąlygos daigams augti ir jų kokybei yra geras apšvietimas, ilgas šviesos periodas, aukšta temperatūra dieną, žemesnė naktį, tolygus daigų aprūpinimas vandeniu ir maisto medžiagomis ir gera oro apykaita.

Kai trys pagrindiniai veiksniai – šviesa, šiluma, drėgmė – subalansuoti tarpusavyje žemesniame lygyje, daigai auga lėtai, tačiau gali išaugti sveiki ir kokybiški. Jeigu šie veiksniai tarpusavyje nesubalansuoti, pati blogiausia situacija yra tada, kai daigams trūksta šviesos, o ne tokia tragiška situacija yra tada, kai augalams trūksta šilumos.

Jeigu trūksta šviesos ir yra aukšta temperatūra, tai vienintelis būdas, kad daigai išgyventų – riboti laistymą. Tada visi augalo gyvybiniai procesai sulėtėja ir pristabdomas daigų augimas.

Kiek reikia šviesos?

Kokia turi būti šviesos periodo trukmė auginant daigus? Papildomai apšviesti daigus reikia ne tik, kad galėtų vykti augalų fotosintezė, bet ir kad būtų pailginta diena. Kai kurie augalai yra jautrūs dienos ilgumui ir į kitą vystymosi tarpsnį pereina tik jam pasikeitus.

Auginant salotų daigus papildomai apšviesti juos reikėtų 10–12 val. per parą (kartu su natūraliu apšvietimu), agurkų daigus – 12–16 val. (kartu su natūraliu), pomidorų daigus – 16–18 val. (kartu su natūraliu), paprikų daigus – 12 val. (kartu su natūraliu). Nerekomenduojama daigų apšviesti ištisą parą, (išskyrus 2–3 paras po sudygimo), tada pradeda gelsti ir kristi jų lapai. Daigams reikia 6–8 val. tamsos periodo per parą.

Kokias naudoti papildomo daigų apšvietimo lempas? Šviesos šaltinių įvertinimas turi būti paremtas lempų spektro įtaka fotosintezei, augalo augimo ir formavimo procesams. Daugiausia augalų lapai sugeria spindulius, kurių spektre vyrauja oranžiniai-raudonieji ir mėlynivioletiniai spinduliai – iki 80–95 proc., mažiau – žalius-geltonus spindulius – iki 60–75 procentų. Tad efektyvesni ir labiau tinkami augalų papildomam apšvietimui yra optinio spinduliavimo šaltiniai, kurių spektre vyrauja oranžiniai-raudoni ir mėlyni- violetiniai spinduliai.

Kokią temperatūrą palaikyti?

Kokia turi būti temperatūra skirtingais daigų augimo tarpsniais? Vis kita optimali temperatūra yra ne tik kiekvienos daržovių rūšies, bet ir kiekvienu augalo augimo tarpsniu. Sėkloms dygti reikia šiek tiek aukštesnės temperatūros. Pomidorų sėkloms sudygti turėtų būti – 20–25 ^oC, paprikų, baklažanų – 25–30 ^oC, kopūstų – 18–20 ^oC temperatūra.

Vos pasirodžius daigeliams, augalus reikia ne tik pernešti į šviesią vietą, bet ir bent 5–7 dienoms sumažinti temperatūrą. Temperatūra pomidorų daigams augti dieną turėtų būti 12–16 ^oC, naktį – 8–10 ^oC, paprikų, baklažanų daigams dieną – 13– 16 ^oC, naktį – 8–10 ^oC, agurkų daigams dieną – 15–17 ^oC, naktį – 12–14 ^oC, kopūstų daigams dieną – 10–12 ^oC, naktį – 6–10 ^oC. Kodėl? Taip pristabdomas antžeminės augalo dalies augimas, geriau vystosi šaknys. Nedidelis stresas užgrūdina augalus ir turi teigiamos įtakos derliui.

Po trumpalaikio temperatūros sumažinimo ją reikia vėl padidinti, tačiau ji turi būti keliais laipsniais žemesnė negu sudygimo metu. Prieš sodinant daigus į lauką, juos reikia grūdinti ir sumažinti temperatūrą: atspariems šalčiui augalams iki 6–8 ^oC, šilumamėgiams augalams – iki 12–14 ^oC, moliūginėms daržovėms – iki 15–18 ^oC.

Palaipsniui žemėjant temperatūrai, ląstelėse sumažėja vandens kiekis, padidėja sausų medžiagų ir cukrų kiekis, padidėja ląstelių sulčių koncentracija, protoplazmos klampumas ir jos atsparumas ledo susiformavimui. Todėl daigai būna atsparesni nepalankiems aplinkos veiksniams.

Šviesos ir temperatūros įtaka daigų kokybei

Esant žemai oro ir substrato temperatūrai, pristabdomas daigų augimas ir vystymasis. Jie būna žemi, storu stiebu, tamsiai žaliais lapais. Kai žema temperatūra būna ilgą laiką, daigai nustoja augti, gali atsirasti fiziologinių sutrikimų, kurie sukelia per ankstyvą augalų senėjimą.

Esant aukštai temperatūrai, daigai ištįsta, lapai būna smulkūs, šviesiai žali. Kai temperatūra aukšta, augalai intensyviai kvėpuoja, todėl sumažėja maisto medžiagų atsargos, silpnai vystosi jų šaknys. Aukšta temperatūra sudaro sąlygas diegavirtei arba juodajai kojelei vystytis.

Augalams augant, šviesos poreikis kinta. Jauni augalai labai jautrūs šviesos trūkumui. Jie ne tik tįsta, bet ir greičiau gali žūti. Pasirodžius keliems tikriesiems lapeliams, daigai tampa atsparesni šviesos trūkumui, tačiau tokiu atveju jie beveik nekaupia biomasės. Šviesos intensyvumui labiau jautrios vaisinės daržovės – pomidorai, agurkai, cukinijos, mažiau jautrūs – kopūstai, salotos, kitos lapinės daržovės.

Esant intensyviam apšvietimui, lapuose vyksta intensyvi fotosintezė, organinių medžiagų susidaro 10 kartų daugiau negu jų sunaudojama kvėpavimui. Pernelyg didelis fiziologiškai aktyvios radiacijos kiekis sulėtina fotosintezės procesus ir pagreitina augalų senėjimą. Yra žinoma, kad šviesa turi įtakos daigų grūdinimui. Jeigu daigai gerai apšviesti, grūdinimas žemoje temperatūroje vyksta greičiau. Šiuo atveju didelę įtaką daro ultravioletiniai spinduliai, dėl kurių daigai kaupia daugiau vitamino C, padidėja jų atsparumas ir ištvermingumas.

Kodėl daigai ištįsta, lapai gelsta?

Kai nepakankamas apšvietimo intensyvumas, fotosintezė vyksta lėtai, dauguma organinių medžiagų sunaudojama kvėpavimui, todėl daržovių daigai tįsta, silpnai auga, būna blogos kokybės. Tokie daigai dažnai suserga. Kai yra netinkamas šviesos spektras, augalai neformuoja žiedyno – tai labai svarbu auginant gėles.

Daigų tįsimo ir lapų geltimo pagrindinės priežastys yra netinkamas apšvietimas ir aukšta temperatūra. Tačiau yra dar kelios priežastys, kodėl gelsta daigų lapai. Lapai gelsta, kai trūksta maisto medžiagų. Kai pradeda gelsti apatiniai, o vėliau ir aukščiau esantys lapai – tai rodo, kad augalams trūksta azoto. Daigų lapai pradeda gelsti, jeigu puodelis, kuriame auga daigai, yra per mažas (puodelio dydis priklauso nuo daigų auginimo trukmės), kai yra dideli temperatūros svyravimai. Daigų lapai gali gelsti dėl per mažos ir per didelės substrato drėgmės arba kai substratas yra per rūgštus.

Kita problema – tįsta daigai. Daigai ištįsta tada, kai sėklos pasėtos per tankiai. Arba jeigu daigai pikuojami per vėlai, jų hipokotilis bus ištįsęs. Kita priežastis – per dažnas augalų laistymas bei tręšimas. Kad daigai nebūtų ištįsę, atsižvelgiant į šviesos ir temperatūros sąlygas, turi būti parinktas tinkamas jų maitinamasis plotas.